28. Televizijos reklamos tipai ir reklamos kūryba.
13/07/2012 15:13
Televizijos reklamos tipai ir reklamos kūryba.
TV reklamos informacijos pardavimo būdai
Pagal turinį, svarbiausius akcentus
• Siužetas
• Problema
• Svarbiausios charakteristikos
• Emocijos
• Stilius
Populiarūs TV reklamos būdai
• Liudijimai
• Atstovas
• Demonstracija
• Stambus planas
• Siužetinė linija
• Palyginimai
• Nuotraukos/ iliustracijos/ animacija
• Scena iš gyvenimo
• Problemos sprendimas
• Siužeto išskaidymas
• Interviu su vartotoju
• Situacijos
• Humoristinės situacijos
• Reklamos laida
• Kita
TV reklamoje
• Svarbiausia – vaizdas, veiksmas. Geriau rodyti, o ne pasakoti
• Iš karto atkreipti ir sulaikyti žiūrovo dėmesį
• Apriboti personažų ir scenų skaičių
• Ypatingas dėmesys – prekės ženklui ar pavadinimui įsiminti
• Vartoti paprastus, įsimenamus ir dažnai atnaujinamus žodžius
TV reklamų pvz.:
• „Noitulove“ Guinness
• „Mountain“ SONY Playstation 2 (TBWA, London)
• „Getting Dressed“ Lynx
• „Impossible dream“ (2005), „Choir“ (2005) Honda
• „Freedom“ IKEA UK (Vokietija)
• „Vladimir“ Knorr Soups“ (Argentina)
• „Humanity“ TOYOTA MOTOR Corporation (Japonija)
„Inner Child“ McDonald‘s (Australija)
Reklama televizijoje. Svarbiausi reklamos akcentai. Televizija – tai viena pagrindinių laisvalaikio praleidimo formų daugelyje šalių, neišskiriant ir Lietuvos. Nė viena kita visuomenės informavimo priemonė taip neužvaldė šiuolaikinės žmonijos kaip televizija. Televizija kartais net vadinama visuotiniu ritualu. Ji padeda sklisti kultūrai, žinioms, informacijai. Kaip ir kitos visuomenės informavimo priemonės, televizija-tai ir įvairios propagandos, socialinės kontrolės bei reguliavimo instrumentas. Ji pateikia gyvenimo būdo modelius, elgesio normas, vertybių sistemą. Svarbu pažymėti, kad visuomenės informavimo priemonės, pateikdamos tam tikrus elgesio modelius, sukelia visuotinį konformizmą, nes dauguma žmonių pradeda aklai vadovautis visuomenės informavimo priemonių siūlomais elgesio modeliais bei normomis. Tačiau televizija - visų pirma masinės kultūros platintoja ir propaguotoja, taigi ir dauguma jos pateikiamų žiūrovams gyvenimo būdo modelių bei elgesio normų yra masinės kultūros produktai. Televizija platina masinius įvaizdžius: ko siekti, ko norėti, kaip rengtis, elgtis ir pan. Ji diktuoja madas, modeliuoja gyvenseną, jauseną, galvoseną; formuoja nuomones, skonį. Ne tik daugėja žmonių, žiūrinčių televizorių, skaičius, bet kartu nuolatos auga ir televizoriaus žiūrėjimo dažnumas bei trukmė. Kuo ilgiau bei dažniau žmonės žiūri televizorių, tuo mažiau jie sugeba atsirinkti, tuo greičiau televizijos siūloma vertybių sistema internalizuojama visuomenės informavimo priemonių siūlomos vertybės, elgesio būdai tampa „savi", esantys individo viduje. Televiziją, kaip masinės informacijos priemonę, apibūdina ne tik jos specifiniai fiziniai parametrai, bet ir programų suvokimo ypatumai (žiūrovų auditorijoje). Prie televizoriaus ekrano paprastai būna nedidelė žmonių grupė (dažniausiai šeimos nariai), perduodama informacija suvokiama namų sąlygomis, tai televizija turi vienu metu tenkinti ir masinės auditorijos, ir mažų grupių poreikius, atsižvelgdama į jų interesus. Televizija viena brangiausių, galingiausių ir veiksmingiausių reklamos priemonių. Televizijos eros atėjimas pakeitė radijo svarbą ir dar labiau susilpnino spausdintų reklamos platinimo priemonių padėtį. Dabar žmonės galėjo ne tik klausytis apie įvykius, bet ir stebėti juos sėdėdami namuose. Pirmą kartą masinės informacijos priemonė sujungė garsą ir dinaminį vaizdą. Įvertinus televizijos komercines galimybes, reklamos davėjai pradėjo vis daugiau lėšų skirti šiai priemonei. Atėjo naujas reklamos plėtros amžius, nors struktūriškai pasikeitęs radijas reklamos versle dar turi pakankamai stiprias pozicijas. Televizijos auditorijos sudėtis labai įvairi. Televizijos teigiamas veiksnys - patogumas. Vaizdo, veiksmo, teksto, garso, muzikos, judesio, spalvų, veikiančių kartu, dėka, telereklama turi padidintą poveikį.
Naudojami reklamos būdai. Televizijoje naudojami reklamos būdai: Reklaminis skaitymas su diktoriumi. Reklaminiai reportažai. Reklaminiai filmai. Scenos su populiariais aktoriais. Paprasti, bet originalūs siužetai.
Reklamos televizijoje privalumai ir trūkumai Reklamos televizijoje privalumai:
a. Ši reklama vienintelė išnaudoja reklaminio pranešimo aspektus: žodžius, muziką, vizualinę raišką; gali parodyti žiūrovui tai, kaip jis jausis, nusipirkdamas siūlomą prekę ar paslaugą; žmonės žiūri televizorių, kai niekur neskuba ir ilsisi (ypač vakare); parodyta per televiziją jūsų firma gali sukurti nuomonę, kad ji didesnė ir solidesnė, negu yra iš tikrųjų.
b. Televizija natūraliai suderina tekstą, judesį, garsą, vaizdą.
c. Aprėpia masinį žiūrovą
d. Pasirinkimo galimybės
e. TV reklamos įtaka
f. Kūrybinis potencialas
g. Prestižas
h. Dominavimas visame žiniasklaidos kontekste
Reklamos televizijoje trūkumai:
• reklaminio filmo kaina gali būti labai didelė, klaidos atsieina labai brangiai; nė viena iš kitų reklaminių priemonių nereikalauja tiek daug meistriškumo - brangi klipų gamyba; klipas gali pasimesti reklaminiame bloke; būtina, kad vartotojas žiūrėdamas labai susikauptų, sukoncentruotų dėmesį laidai.
i. Kaina
j. Nedefirencijuotas poveikis
k. Nepakankamas pasirinkimas
l. Nelankstumas
m. Tv filmukų trumpumas
n. Reklaminė aplinka (triukšmasperjunginėjimas)
TV reklamos kūryba:
• Esmė turi būti nesunkiai suprantama, net išjungus garsą ir užrašus.
• Svarbiausio kadro sukūrimas- pagrindinis reklamos raktas, reziumuoja visą esmę.
• Būtina greitai atkreipti dėmesį.
• Nepatartina daryti sudėtingos reklamos
• Prekės ženklo ar pavadinimo akcentavimas.
• Reklamos spalvų gama turi atspindėti prekės individualumą.
• Vengti nereikalingų kalbų.
Televizijos reklamos poveikio etapai. Pirmiausia žiūrovas atkreipia dėmesį į reklamą. Paskui seka šie žingsniai: Reaguoja, suvokia reklamą; Įsimena reklamos turinį ir idėją; „Apdoroja" informaciją. Asmeniškai įvertina turinį (simpatija, antipatija); Pasielgia taip, kaip liepia reklama. Jei visos pakopos pereitos ir padarytas toks veiksmas, kurio tikėtasi, vadinasi, reklama pavyko. Tačiau tai labai sunku pasiekti. Dėmesio patraukimas Didelę reikšmę reklamai televizijoje turi dėmesio patraukimas. Jei pirmos reklaminio klipo sekundės žiūrovo nesudomins, jis paprasčiausiai gali perjungti kanalą, ir tada reklama, savaime suprantama, savo tikslo nepasieks. Žmogus paprastai nereaguoja į tuos dalykus, kurie jam atrodo nereikšmingi. O tai, kas glaudžiai susiję su jo asmeniniais poreikiais, interesais, polinkiais, jį domina, daro įspūdį bei įtaką. Žiūrovo dėmesį būtina patraukti, norint pasiekti tikslą. Dėmesį sužadinti gali daugelis dalykų. Dažnai televizijos reklamoje bandoma nuo pat pirmos sekundės sudominti žiūrovą kokios nors įžymybės pasirodymu, ar kokia nors žinoma ir daugeliui patinkančia muzika. Dėmesys visada reikalauja tani tikro dvasinio šviežumo minimumo. Nuovargis dėmesį visuomet slopina, todėl kai kurios reklamos bando kovoti su nuovargiu ir dėmesį atkreipti staigiu garso bei vaizdo atsiradimu bei jų greitu keitimus! Reklamos efektyvumas taip pat priklauso nuo dėmesio intensyvumo, kurį žiūrovas turi sutelkti reklamai. Nustatyta, kad mažiau psichinės energijos reikia tada, kai reklamos turinį per televiziją pateikia autoritetingas asmuo. Kontrastingumas, dinamiškumas, intensyvumas, apimtis ir kitos priemonės reklamos dėmesiui padidinti taip pat turi tam tikras ribas, vadinamąjį „suvokimo slenkstį", kurį peržengus, reklama pasidaro rėksminga, triukšminga ir gali sukelti neigiamas reakcijas. Didžiausią dėmesį patraukia tokia reklama, kuri pasižymi unikalumu, naujumu, savitumu, kuri remiasi žmonių poreikiais bei interesais. Labai svarbu, ar žiūrovas suvokia reklamos turinį. O suvokimui daug įtakos turi atskirų pojūčių rūšių vienybė. Žinodami apie nesąmoningą pojūčių sandėliavimą, reklamos kūrėjai veiksmingai gali pasitelkti papildomas, beveik nepastebimas ar sąmoningai nefiksuojamas priemones: kvapus, spalvas, muzikinį foną ir pan. Dar praėjusio amžiaus pradžioje atliktas tyrimas parodė, kad labai silpnu narcizų kvapu (jį teužuodė vos keletas išdaugiau nei 200 žmonių) iškvėpintas moteriškas kojines rinkosi 2 kartus daugiau pirkėjų, nei tai tikėtina pagal tikimybių teoriją. 50 proc. tiriamųjų iš ketverių porų visiškai vienodų, tik skirtingais kvapais kvepiančių arba visai nepakvėpintų pėdkelnių, rinkosi būtent kvepiančias narcizais, motyvuodami, kad jos yra geresnės kokybės. Įsiminimas Reklamos informacijos priėmimas ir jos protinis apdorojimas galimas tik tada, kai patirti įspūdžiai yra įsimenami. Įsiminimo procesas vyksta trimis pakopomis: įsidėmėjimo, išlaikymo ir aktualinimo. Įsiminimas gali būti valingas ir nevalingas. Reklamoje yra labai svarbus nevalingas įsiminimas. Atmintis yra specifinė asmenybės veikla, galimas asmenybės įvairiapusis ir aktyvus ryšys su išoriniu pasauliu. Todėl svarbu sužadinti žiūrovo aktyvumą, pateikti daiktus ir reiškinius taip, kad jie būtų asmeniškai reikšmingi ir jį paskatintų susidomėti. Jei reklamos priemonė pajėgia pritraukti žiūrovo dėmesį, tai paprastai ji vėliau ir įstringa į atmintį. Geriau įsimenami stiprūs, ryškūs įspūdžiai. Valingas įsiminimas dažniausiai siejamas su kartojimu. Pasikartojimas yra vienas iš formalių atminties ramsčių ir įsidėmėjimui naudingų pagalbininkų. Bet vien tik reklamos priemonių ir turinio kartojimas dar negarantuoja reklamos pasisekimo. Reklama gerai įsimenama tada, kai reklaminė informacija ir jos interpretavimas yra reikšmingi ir kai ta informacija yra svarbi žiūrovui, bei verčia jį aktyviai reaguoti. Psichologai nustatė, kad dažnai kartojant reklamą pastebimas paradoksalus reiškinys: ryšys ne tik nestiprėja, bet net išnyksta. Ir kuo intensyviau reklama yra kartojama, tuo greičiau „atbukina" žmogaus sąmonę. Kad taip neatsitiktų, rekomenduojami tokie metodai: Įvairinti pateikiamą medžiagą; Pateikti įvairesnius motyvus; Reklaminiame tekste naudoti asociaciją, kuri leidžia palaikyti susidomėjimą reklama ilgesnį laiką; Į reklaminį tekstą įtraukti naujų emocinių motyvų; Atskleisti naujas reklamuojamos prekės savybes, jos ryšius su kitomis prekėmis. Visais atvejais kartojama reklaminė informacija neturi virsti šablonu, nes įsimenama geriau tada, kai informacija pakartojama įvairiausiais variantais. Įsiminimo procesą svarbu ne tik išlaikyti, bet ir aktyvinti. Atminties aktyvinimas vyksta trimis pakopomis: nesąmoningas vėlesnis poveikis; atpažinimas; atgaminimas. Nesąmoningo vėlesnio poveikio žmogus nepastebi, bet tai turi jam įtakos! Reklamoje toks poveikis pasireiškia įspūdžių sumavimo forma. Pavyzdžiui, viena kartą žiūrovas suvokia tam tikrą reklaminį ženklą televizijos laidoje, suvokia jį atsainiai, neryškiai, lyg tarp kitko. Vėliau tą ženklą jis pamato sėdėdamas kino teatre. Bet ir tada įsiminimo procesas dar nėra taip pribrendęs, kad jis galėtų tą ženklą atpažinti ir atgaminti. Ir tik vėliau, pvz., skaitydamas laikraštį, jis tą ženklą pamato ir atgamina. Taigi reklamos kartojimas įvairiomis variacijomis padeda ne tik išlaikyti įsiminimą, bet ir jį aktyvinti