"Lietuviai + inovacijos = sudėtingas derinys?"
18/07/2009 16:14
Evelina Tamulaitienė
Lietuviai + inovacijos = sudėtingas derinys?
Domėjomės Lietuvos aukštųjų technologijų sėkme bei poreikiu mūsų šalies rinkoje.
Ne paslaptis, Lietuva gali didžiuotis naująja IT srities specialistų puikių galvų gausa. Ši dalis rinkos dalyvių bei dauguma verslo atstovų jau neprieštarauja inovacijoms. Anaiptol, patys ieško naujovių, jas kuria bei stengiasi realizuoti rinkoje.
Tačiau mūsų visuomenę sudaro ne tik naujoji karta ar verslo atstovai. Didžiąją dalį valstybės valdymo mąstu, valstybės valdymo aparato politikos veikėjų sudaro senesnės kartos atstovai. Šių atstovų strateginiai bei valdymo sprendimai dažnai tiesiogiai daro įtaką kiekvienam Lietuvos piliečiui. Pavyzdžiui, tiek daugiabučių namų atstovų įmonių, tiek komunalinių paslaugų, šilumos, vandens, elektros tiekimo įmonių ar savivaldybių sprendimai bei valdymo politika aktuali kiekvienam piliečiui.
Daugybė konfliktų tarp pastarųjų dviejų pusių-Lietuvos ūkio valdytojų bei šalies piliečių-dažnai kyla dėl paprastos priežasties – informacijos stokos. Vadinasi, informacijos valdymas bei tinkamas jos panaudojimas yra aktualus tiek vienai, tiek kitai pusei. Kas gali padėti valdyti įvairių šalies ūkio sektorių informaciją? – Aukštos technologijos, informacinės sistemos, kitaip tariant, inovatyvūs produktai.
Tačiau, kuriai pusei labiau to reikia?
Žinoma, kad gyventojams visad įdomu, kodėl pakilo tą ir tą mėnesį jų šildymo kaina, kur „nusėdo“ jų renovacijai skirti pinigai ar kita aktuali su jais susijusi informacija ir t.t. ir pan. Vadinasi, šiai pusei, informacijos prieinamumas visų šalies ūkio sektoriuose – aktualu.
O kaip kitai pusei? Valdančiąjai? Ar reikalingi inovatyvūs sprendimai?
Gildendami inovatyvių produktų poreikio Lietuvos rinkoje temą, kalbinome „Informatikos ir ryšių technologijų centro“ įmonę, turinčią didelę patirtį IT srityje. Pastaroji pastatus administruojančioms imonėms siūlo „Pastatų priežiūros informacinę sistemą“, kurios teikiama informacija gali naudotis ir daugiabučių namų administravimo įmonės, to namo gyventojai, bendrijos bei savivaldybės. Ši sistema leidžia nustatyti įmonės aptarnaujamų objektų techninę būklę, kaupti duomenis apie atliktus darbus ir suteiktas paslaugas, kontroliuoti aptarnaujamus objektus. Vartotojai iš savo kompiuterizuotų darbo vietų jungiasi prie serverio ir visi dirba su ta pačia duomenų baze, kurioje vedama visa iformacija apie įmonės aptarnaujamus pastatus, pradedant visais techniniais atributais (plotas, aukštų skaičius, butų skaičius, šildymo sistemos tipas, kanalizacijos tipas bei kiti atributai, kuriuos prie objekto aprašymo gali susikurti patys vartotojai) ir baigiant su objektu susijusiais elektroniniais dokumentais, tokiais, kaip namo nuotraukos, butų išdėstymo schemos, sutarčių elektroniniai variantai ir t.t. Registruojamos problemos ir darbai susiejami su pastatais ir saugoma kiekvieno pastato istorija: kokios problemos kilo, kokie darbai atlikti ir kita informacija. Sistemos pagalba taip pat galima sudaryti darbų planus meistrams, sistema primena apie vėluojančius darbus ar neišspręstas problemas, visą duomenų bazėje esančią informaciją galima pateikti įvairių pjūvių ataskaitomis. Sistema savo informacijos pateikimo gausa išsklaido daugybę šiame ūkio sektoriuje kylančių ar galinčių kilti klausimų bei problemų.
Taigi, ką sukuria informacinės sistemos, automatinės duomenų surinkimo sistemos įvedimas į tam tikrą ūkio valdymo sektorių? Koks poreikis inovacijų šalies ūkio valdymo atstovų?
Duomenys, jų surinkimas, vienareikšmiškai, duoda konkretumo. Sistema organizuoja automatinį duomenų surinkimą. Žmogaus dalyvavimas duoda subjektyvumo. O sistemos įvedimas – padidina objektyvumą. Tai sukuria tą, kad nebelieka galimybės save pateisinti, apsiginti. Faktai kalba už save. Kodėl įvyko taip ar anaip kompiuteriui nepasiteisinsi, kad buvai „karvių melžti“, o ne darbe. Sistemų įdiegimas sumažina interpretacijas. Tačiau tai iššaukia psichologinį nepasitenkinimą. Žmogaus darbas tampa kontroliuojamas pagal sistemos pateiktus faktus. Be to, norint dirbti prie tokios sistemos, reikalinga atitinkama IT kompetencija bei reikalinga pakeisti organizacinę darbo sistemą. Kiekviename darbe 10-80 % viso darbo sudaro informacijos surinkimas, apsikeitimas, pateikimas. Sistema mažina žmonių reikalingumą. Nebereikia žmogiškajam faktoriui vaikščioti po objektus ir surinkinėti ranka duomenis. Vadinasi, aktualu tik žmonės kitos kvalifikacijos-kurie galėtų dirbti su sistema ir tinkamai valdyti gautus duomenis. Tas reikalauja keistis vadovams bei visai organizacijai. Ar ryšis minėtųjų šalies sektorių ūkio valdymo atstovai integruoti savo darbe inovacijas?
Inovacijų įdiegimas verčia visuomenę pradėti kitaip gyventi, naudoti inovacijas. Tas, žinoma, kainuoja. Tai yra alternatyva žmogaus darbui.
Taigi, Lietuviai ir inovacijos - paprastas ar sudėtingas derinys?
Straipsnis rengtas Lietuvos inovacijų centrui
2009 07